prižerti

prižer̃ti, prìžeria, prìžėrė tr. K, NdŽ, prižérti, prìžeria, prižė́rė; ŠT217 1. žeriant priartinti, pristumti: Prižerk pelenus prie ugnavietės J. 2. N, J.Jabl žeriant pripildyti: Tos[na] židinės[na] vis prižerdavo iš pečiaus žarijų LTR(Kp). Atėjo su kepure pas tą ugnį, sako: – Laikyk kepurę, aš tau prižersu ugnies BsPIII112(Brt). Pilnas akis vėjas jam žemių prižėrė Gr. Prìžėriau pajuostę grūdų Pns. Bernai, ant pono supykę, blogai iškūlė javus ir dar prižėrė grūdų į pelus K.Bor. | Bala žino, kaip visa tai ir būtų susiklostę, bet šis įvykėlis pelenų žiupsneliu prižėrė akis, ir tiek M.Katil. ^ Uogų šiais metais kai prìžerta, tik lasiok Nmj. | refl. tr.: Tėvas prisižėrė sėtuvę grūdų, apžvelgė laukelį nuo papievio ir nukinkavo per sąvartą V.Bub. Ilgai negaišdami, mes prisižėrėm pilnus maišus aukso ir kitų brangenybių J.Balč. Senovėje nekursai (=kažkoks) milžinas, plačiąją ir gilią upę Draverną užpilt besirengdams ir jau kone pilną žiurštą smilčių prisižėręs, ant kietumos atsidūrė BsMtII217(Tlž). Aš tau prikrėsiu grūšių obuolėlių, o tu prisižersi pilną žiurstužėlį LTR(Lš). Ji debesyse iki vėlyvos nakties vaikščiojo ir atsinešė priedangstę žvaigždžių prisižėrusi (ps.) L.Dovyd. 3. refl. tr. Vlkv prk. daug gauti, paimti: Piningų tokie prisìžėrė, leista špekuliacija (spekuliacija) Krš. Dar̃ visi pinigų prisižė̃rę, vagia visi Brš. Gaus gerą darbą, pinigų kišenes prisižers ir pasaulio pamatys rš. 4. apžerti numirėlį, palaidoti: Kap prìžėrėm tėvą, tai ir nuej[o] kas sa[vo] razumu Arm. Nu, nunešė, pakavoj[o], apkasė, prižėrė, gatava Dbč. \ žerti; apžerti; atžerti; įžerti; išžerti; nužerti; pažerti; paržerti; peržerti; pražerti; prižerti; sužerti; užžerti